Namelių aprašymuose gana dažnai matome pasiūlymą pasimėgauti vienu iš trijų – ofuro vonia, kubilu arba masažiniu baseinu. Neretai net nesukam galvos, kuri lauko vonia mums yra siūloma. Juk svarbiausia, kad būtų kur atsipalaiduoti vėsų vakarą.
Vis dėlto, šios trys lauko vonios skiriasi. O ofuro vonia turi bene giliausias ir įdomiausias tradicijas. Šis maudynių ritualas atkeliavo iš Japonijos, kur nuo seno maudymasis laikomas ritualu, o ne šiaip paprastu nusiprausimu dienos pabaigoje.
Susipažinę su ofuro istorija galbūt nuspręsite pasidomėti dar giliau ir poilsio namelius rinksitės tuos, kurie kviečia savarankiškai išbandyti Japonišką maudynių ritualą Lietuvos gamtos apsuptyje.
- Kas yra ofuro vonia?
- Kuo ofuro vonia skiriasi nuo kubilo ar masažinio baseino?
- Kodėl japonai taip mėgsta karštas vonias?
- Maudynės ofuro vonioje puikiai dera su poilsiu gamtoje
- Kokios temperatūros turėtų būti vanduo ofuro vonioje?
- Ką rinktis – ofuro vonia, kubilą ar masažinį baseiną?
Kas yra ofuro vonia?
Ofuro vonia nėra sinonimais kubilui ar masažiniam baseinui. Tai speciali japoniška vonia, kurioje maudomasi panirus į karštą vandenį. Būsite visiškai teisūs, sakydami, kad šis apibūdinimas niekuo nesiskiria nuo įprastų pagulėjimų namuose esančioje vonioje. Tačiau tradicinis japoniškas maudymasis skiriasi nuo mums įprasto, vakarietiško – ši vonia dažnai yra gilesnė, o žmogus joje sėdi (ne guli) paniręs maždaug iki pečių.
Maudynės ofuro vonioje yra ritualas, kuris susideda iš dviejų dalių. Pirmiausiai reikia gerai nusiprausti po dušu – į ofuro vonią lipima švariu kūnu, kad vanduo išliktų švarus ir būtų galima mėgautis maudynėmis. Ši praktika atskleidžia japoniško maudymosi logiką: prausimasis ir maudymasis yra du skirtingi ritualo etapai. Pirmasis skirtas švarai, antrasis – buvimui šiltame vandenyje ir atsipalaidavimui.
Ofuro arba furo Japonijoje turi ilgą istoriją. Japonijos maudynių kultūra apima įvairias tradicijas – nuo karšto vandens vonių iki garinių ir karštųjų versmių. Privačios vonios japonų namuose plačiau paplito vėlesniais laikotarpiais, tačiau maudymasis karštame vandenyje Japonijoje turi šimtmečius siekiančias tradicijas.
Kuo ofuro vonia skiriasi nuo kubilo ar masažinio baseino?
Vienas skirtumas yra akivaizdus – visos šios lauko vonios skiriasi savo išvaizda, dydžiu, masažinėmis srovėmis ir apvšietimu. Bet esminiai skirtumai slypi visai kitur. Šios lauko vonios skiriasi tuo, kaip ir keliese jas naudojame.
Mums Lietuvoje geriausiai pažįstamas yra kubilas. Tai medinė, dažniausiai apvali lauko vonia, pripildyta karšto vandens. Į kubilą įprastai einame su draugais ar šeima. Tai socialinė patirtis, kai svarbi ne pati vonia, o pokalbiai su artimais žmonėmis. Tad kubilai dažniau būna didesni, o ne dviviečiai.
Masažinis baseinas iš esmės yra tas, kurį matome visuose SPA centruose. Tik privačių namelių terasose jie gali būti mažesni – dviviečiai ar keturviečiai. Šiose lauko voniose esminis dalykas yra masažinės vandens srovės, atpalaiduojančios kūną. Na, o ir susikalbėti burbuliuojančiuose masažiniuose baseinuose gali būti sudėtingiau, todėl juose daugiau tylim ir mėgaujamės vandens masažu.
Ofuro vonios esmė visai kitokia. Nors jos yra mažesnės ir gali turėti masažines sroves, svarbus yra ne jų dydis ar funkcionalumas. Čia svarbiausias yra panirimas į šiltą vandenį ir ramus buvimas jame. Maudynės yra tylus ritualas. Neteisinga ofuro vonios laikyti tiesiog „japonišku kubilu“. Tai veikiau yra atskira filosofija ir požiūris į maudynes.
Kodėl japonai taip mėgsta karštas vonias?
Tai, kad japonai mėgsta maudynes karštame vandenyje, nėra koks keistas atsitiktinumas, o kultūriškai ir istoriškai susiformavusi elgsena. Viena iš priežasčių yra šalies geografija. Japonija yra vulkaninė šalis, kurioje itin daug karštų versmių. O tai reiškia, kad mėgavimasis versmėmis nėra prabangos dalykas.
Šalies geografija, matyt, tapo pagrindu formuotis kasdieniams įpročiams. Japonams maudynėms nėra tik nusiprausimas po darbo dienos, tai atsipalaidavimas karštame vandenyje. Prie šio įpročio prisideda ir šimtamtetės tradicijos.
Senovėje karštosios versmės buvo gerbiamos kaip gamtos dovana žmogui. Plintant Budizmui išplito šventyklų ir viešosios pirtys, kurios simbolizavo apsivalymą. O Edo laikotarpis (1603–1868) buvo pats svarbiausias, nes šiuo metu viešosios pirtys sparčiai plito ir maudymasis tapo visiškai integruotas į paprastų žmonių kasdienį gyvenimą.
Edo laikotarpiu taip pat išplito idėjos apie karštųjų versmių gydomasias savybes. Čia net atsirado specifinės versmių vertinimo sistemos – kaip šiandien mes vertiname poilsio vietas, taip tuo metu buvo vertinama versmių kokybė.
Šilto vandens vonios Japonijoje siejamos su atsipalaidavimu ir geresne savijauta. Kai kuriuos šilto vandens poveikius, pavyzdžiui, trumpalaikį atsipalaidavimą ar poveikį miego kokybei, nagrinėja ir moksliniai tyrimai, tačiau skirtingų naudų įrodymai nėra vienodai stiprūs.
Maudynės ofuro vonioje puikiai dera su poilsiu gamtoje
Japonijoje ofuro vonios tradiciškai įrengiamos namų viduje, atskiroje maudymosi patalpoje. Tačiau pati mintis mėgautis karštu vandeniu gamtos apsuptyje japonams nėra svetima. Japonijos maudynių kultūroje nuo seno svarbią vietą užima ir rotenburo – lauko vonios, kuriose maudomasi po atviru dangumi, dažnai apsuptiems kalnų, miškų ar kitų gamtos vaizdų.
Būtent čia ofuro idėja ypač natūraliai persikelia į poilsį gamtoje. Nors lauko ofuro nėra tas pats, kas tradicinė japoniška namų vonia, jos esmė išlieka panaši: įlipti į šiltą vandenį, panirti ir skirti laiko ne prausimuisi, o ramiam buvimui.
Lauke ši patirtis įgauna dar vieną sluoksnį. Šiltas vanduo kontrastuoja su vėsesniu oru, o aplinkos garsai, medžiai, dangus ar kraštovaizdis tampa pačios maudynių patirties dalimi. Dėl to ofuro vonia prie namelio nėra vien praktiškas būdas pasišildyti – ji kviečia sulėtinti tempą ir atkreipti dėmesį į aplinką.
Tai taip pat paaiškina, kodėl japoniška maudynių tradicija taip gerai dera su šiuolaikiniu poilsiu gamtoje. Čia nereikia daugybės masažinių funkcijų ar pramogų. Pakanka karšto vandens, patogios vietos atsisėsti ir gamtos aplinkui. Ofuro patirtis remiasi ne tuo, ką darote vandenyje, o tuo, kad kurį laiką nieko nereikia daryti.
Kokios temperatūros turėtų būti vanduo ofuro vonioje?
Ofuro vonios vanduo turėtų būti ne tik šiltas, bet ir gana karštas, kad jame ramiai sėdint sušiltų visas kūnas. Dažniausiai tinkama maždaug 38–40 °C temperatūra. 38 °C vanduo bus švelnesnis ir leis vonioje pabūti ilgiau, o priartėjus prie 40 °C karštis jausis gerokai intensyviau.
Japonijoje mėgstamos ir karštesnės vonios. Mokslinėje japoniško maudymosi apžvalgoje nagrinėjamos maudynės 39–42 °C temperatūros vandenyje. Vis dėlto aukštesnė temperatūra nebūtinai reiškia geresnę ar autentiškesnę patirtį. Kuo vanduo karštesnis, tuo greičiau kyla kūno temperatūra ir didėja krūvis kraujotakos sistemai. Japonijos saugumo rekomendacijose patariama rinktis ne aukštesnę kaip 41 °C temperatūrą ir tokiame vandenyje neužsibūti ilgiau nei maždaug 10 minučių.
Lietuvoje atskiros rekomendacijos būtent ofuro vonioms nėra, tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodo, kad karšto vandens baseinuose turėtų būti palaikoma 36–40 °C vandens temperatūra. Todėl ir lauko ofuro vonioje 40 °C galima laikyti pagrįsta viršutine riba. Vis dėlto, būti maksimaliai karštame vandenyje nerekomenduojame. Komfortiškiausia mėgautis 36–38 °C temperatūros vandeniu.
O pačios vandens temperatūros nuspėti ranka ar koja tikrai nereikia – šis testas nėra patikimas. Tam yra skirti vandens termometrai, kuriuos įprastai palieka namelių šeimininkai svečiams, kurie viešnagės metu planuoja mėgautis ofuro vonia. Šeimininkai taip pat svečiams duoda patarimus dėl rekomenduojamos temperatūros, jo palaikymo ir koregavimo. Bet svarbiausia maudynių metu stebėti savo pojūčius – jei darosi silpna, svaigti galva, pykinti ar kamuoti kiti negalavimai, maudynes būtina nutraukti.
Ką rinktis – ofuro vonia, kubilą ar masažinį baseiną?
Atsakymas priklauso nuo to, kokios patirties ieškote. Jeigu norisi ramiai panirti į šiltą vandenį, pabūti tyloje ir atsitraukti nuo kasdienio tempo, verta išbandyti ofuro. Jeigu planuojate vakarą su draugais ar šeima, norite daugiau erdvės pokalbiams ir bendram laikui, dažniausiai labiau tiks kubilas. O jeigu svarbiausia vandens srovių masažas, burbuliavimas ir SPA pojūtis, rinkitės masažinį baseiną.
Kartais ofuro vonios turi ir masažines vandens sroves. Ar dėl to jos tampa masažiniais baseinais? Nebūtinai. Ofuro pirmiausia apibūdina gilią, sėdint panirti skirtą vonią ir maudymosi būdą, o ne konkretų funkcijų sąrašą. Tradicinėse japoniškose voniose masažinių srovių nebuvo, tačiau šiuolaikinės ofuro interpretacijos gali turėti įvairių papildomų funkcijų.
Jeigu vonios forma ir naudojimo būdas išlieka būdingi ofuro, o masažines sroves galima įjungti kaip papildomą funkciją, ją galima vadinti šiuolaikine ofuro vonia. Tačiau jeigu pagrindinė patirtis kuriama daugybe masažinių purkštukų, burbuliavimu ir skirtingoms kūno vietoms pritaikytomis sėdynėmis, tokia vonia savo funkcija jau artimesnė masažiniam baseinui. Poilsio vietų aprašymuose riba tarp šių pavadinimų ne visada būna griežta, todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į pavadinimą, bet ir į pačios vonios formą bei funkcijas.
Ofuro išskirtinumas slypi ne technologijose ir ne papildomose funkcijose. Jo esmė – gilus panirimas į šiltą vandenį, lėtas tempas ir dėmesys pačiai maudynių patirčiai. O kai vonia įrengta lauke, prie šios patirties prisideda ir gamta – vėsesnis oras, aplinkos garsai, medžiai ar atsiveriantis kraštovaizdis.
Galbūt todėl kitą kartą pamatę poilsio namelio aprašyme žodžius „ofuro vonia“, į ją pažvelgsite kiek kitaip. Tai ne tiesiog mažesnis kubilas, o kitoks būdas mėgautis šiltu vandeniu – lėčiau, ramiau ir daugiau dėmesio skiriant pačiai akimirkai.
Nakvynės vietas, kuriose galite pasimėgauti ofuro voniomis, kubilais ar masažiniais baseinais rasite platformos WowStays.lt idėjų skiltyje Kubilas, pirtis jacuzzi.
